[vc_row][vc_column width=”1/1″][vc_column_text]
Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija KANTAR kasmet pateikia koncentruotą medijų vartojimo Lietuvoje statistinę informaciją, kuri leidžia susidaryti bendrą vaizdą apie tai, kokios medijos Lietuvoje yra populiariausios ir kaip keičiasi TV, radijo, spaudos ir interneto vartojimo įpročiai. Pasitelkdami KANTAR informaciją (tns.lt) įdėmiau pažvelkime į 2018 m. medijų vartojimą Lietuvoje ir pokyčius medijų rinkoje 2016–2018 m.
[/vc_column_text][vc_column_text]
TELEVIZIJIJA
[/vc_column_text][vc_single_image images=”4931″][vc_column_text]Pagal konsoliduotą žiūrėjimą (tiesioginių transliacijų ir laidų įrašų žiūrėjimas) 2018 m. didžiausią TV auditorijos dalį turėjo šie kanalai:
- TV3 (18 proc.)
- LNK (16 proc.)
- LRT televizija (12 proc.)
Šie trys kanalai populiariausi buvo ir 2014–2017 m.
Bendras visų gyventojų vidutinis TV žiūrėjimo laikas per parą 2018 m. buvo 3 val. 43 min. Tačiau esama tam tikrų skirtumų tarp demografinių grupių – vaikai ir paaugliai (4–17 metų) prie TV ekranų 2018 m. praleido dvigubai mažiau laiko nei suaugusieji (18+). Taip pat moterys buvo aktyvesnės TV žiūrovės – prie TV ekranų jos praleido 40 min. ilgiau nei vyrai.
Žvelgiant retrospektyviai, TV kaip medijos kanalo vartojimas nemažėja. Atvirkščiai, 2018 m. prie TV ekranų Lietuvos gyventojai per parą praleido 19 min. daugiau nei 2014 m. (žr. 1 diagrama).[/vc_column_text][vc_single_image images=”4917″][vc_column_text]Populiariausios TV laidos 2018 m. išliko tokios pat kaip ir ankstesniais metais. Daugiausiai TV žiūrovų dėmesio sulaukė pramoginė laida „Auksiniai svogūnai“, muzikinė laida „Eurovizija“ ir krepšinio rungtynės.
[/vc_column_text][vc_column_text]
RADIJAS
[/vc_column_text][vc_single_image images=”4919″][vc_column_text]Nors bendrai populiariausios radijo stotys 2018 m. Lietuvoje buvo M1, Lietus ir LRT radijas (šios radijo stotys populiariausiomis buvo ir 2014-2017 m.), tačiau atskirose amžiaus grupėse polinkis klausyti tam tikras radijo stotis yra stipriai susijęs su amžiumi (jaunimui patinka klausyti visai kitokias radijo stotis nei vyresnio amžiaus žmonėms). Universalia galėtume laikyti M-1 radijo stotį, kuri yra mėgstama beveik visose klausytojų amžiaus grupėse (žr. 1 paveikslą). [/vc_column_text][vc_single_image images=”4920″][vc_column_text]Bendrai 2018 m. Lietuvos gyventojai klausydami radijo per parą praleido vidutiniškai 2 val. 38 min. Radijo kaip ir TV vartojimo laikas bėgant laikui nemažėja. 2016–2017 m. kaip ir 2018 m., vidutiniškai klausydamiesi radijo Lietuvos gyventojai praleido apie 2,5 val. per parą.
[/vc_column_text][vc_column_text]
SPAUDA (LAIKRAŠČIAI IR ŽURNALAI)
[/vc_column_text][vc_single_image images=”4922″][vc_column_text]2018 m. 74 proc. Lietuvos gyventojų bent kartą skaitė ar vartė bent vieną periodinio leidinio numerį (dienraščius – per 2 savaites, savaitraščius – per šešias savaites, mėnraščius – per šešis mėnesius).
Skaitančių periodinius leidinius auditorijos dydis 2018 m. tiesiogiai priklausė nuo skaitytojų amžiaus. 2018 m. didžiausia skaitančiųjų periodinius leidinius auditorija buvo 60-74 m. amžiaus, mažiausia – 15-19 metų amžiaus (žr. 2 diagrama). [/vc_column_text][vc_single_image images=”4923″][vc_column_text]Pagal vidutinę vieno numerio leidinio auditoriją procentais populiariausių 2018 m. periodinių leidinių penketukuose dominuoja daugiau moteriškai auditorijai skirti leidiniai –Beatos virtuvė, Ji, Moteris, Moters savaitė, Panelė (žr. 2 paveikslas).[/vc_column_text][vc_single_image images=”4924″][vc_column_text]
INTERNETAS
[/vc_column_text][vc_single_image images=”4925″][vc_column_text]2018 m. internetu naudojosi 80 proc. Lietuvos gyventojų. 2018 m. bent kartą per dieną prie interneto prisijungė 96 proc. 15-29 m. amžiaus Lietuvos gyventojų (šis skaičius mažai pakito nuo 2014 m., žr. 3 diagramą). Vyresnio ir senyvo amžiaus žmonės (50-74 m.) vis dar pakankamai mažai naudojasi Internetu – bent kartą per dieną 2018 m. prisijungė mažiau nei pusė (46 proc.) šiai amžiaus kategorijai priklausančių Lietuvos gyventojų.[/vc_column_text][vc_single_image images=”4926″][vc_column_text]Didžiausia dalis auditorijos 2018 m. prie interneto jungėsi išmaniuoju telefonu (76 proc.), šiek tiek mažiau – nešiojamu kompiuteriu (62 proc.). Mažiausiai populiarus įrenginys – planšetinis kompiuteris (23 proc.) (žr. 4 diagrama).[/vc_column_text][vc_single_image][vc_column_text]Bendrai socialiniais tinklais 2018 m. kasdien naudojosi 50 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų. Skirtingose amžiaus grupėse auditorijos, kasdien prisijungiančios prie socialinių tinklų, dydis žymiai skiriasi:
- 15-29 m. 88 proc. Lietuvos gyventojų;
- 30-49 m. 59 proc. Lietuvos gyventojų;
- 50-74 m. 19 proc. Lietuvos gyventojų.
Populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje – Facebook, kuriuo 2018 m. naudojosi 96 proc. visų Lietuvos socialinių tinklų vartotojų. Antroje vietoje – Youtube (89 proc.). Instagram naudojosi 27 proc., Twitter – 8 proc., o Linkedin – 7 proc. visų Lietuvos socialinių tinklų vartotojų.
[/vc_column_text][vc_column_text]
„MEDIA DAY“ TYRIMAS
[/vc_column_text][vc_single_image images=”4929″][vc_column_text]2018 m. Lietuvos gyventojai bendrai vartodami įvairias medijas praleido vidutiniškai 7 val. 37 min., iš kurių daugiausiai – žiūrėdami TV (3 val. 52 min.) ir naršydami internete (2 val. 56 min.) (žr. 5 diagrama). [/vc_column_text][vc_single_image images=”4930″][vc_column_text]Iš 2 val. 56 min., praleistų internete, 1 val. 26 min. buvo naršoma socialiniuose tinkluose, 47 min. skaitomi naujienų portalai ir 1 val. 12 min. užsiimama kitokia veikla. [/vc_column_text][/vc_column][/vc_row]
