Didelė dalis žmonių apie tai, kas vyksta pasaulyje, sužino socialiniuose tinkluose. Šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas esame savotiška žiniasklaidos priemone. Tuo pasinaudoja ir melagingų naujienų (ang. fake news) skleidėjai. Apie tokių naujienų tikslus jau rašėme ir žadėjome patarti, kaip jas atpažinti. Taigi prieš dalindamiesi straipsniais, atkreipkite dėmesį į šiuos ryškiausius melagingų naujienų požymius:
1. Emocijas kelianti antraštė
Antraštės tikslas – pritraukti dėmesį ir priversti skaityti daugiau. Tai lengviausia padaryti sukėlus emociją. Jeigu perskaitę antraštę pajuntate pyktį, baimę, nerimą, gali būti, kad naujiena yra netikra.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tokias antraštes, kurios įkyriai prašosi paspaudžiamos.
2. Sukrečianti naujiena
Čia taikoma ta pati taisyklė kaip ir antraštėms. Žmogus, pasidavęs pykčiui ar baimei, praranda gebėjimą kritiškai vertinti informaciją. Žinios apie parduotuvėse pardavinėjimą nevalgomais priedais praturtintą maistą, vakcinų sužalotus vaikus, gydytojų sąmokslus, valdžios šnipinėjimą, pamišėlio parduotuvėje švirkštu nuodijamus maisto produktus – populiarios melagingų naujienų temos.
Dalis melagingų naujienų dar tik prognozuoja nelaimes, katastrofas ir kitokias pasaulio pabaigas. Vienose jų buriama iš skaičių ir senovės civilizacijų kalendorių, kitose gi teigiama, kad pasaulio pabaigą patvirtino mokslininkai, pavyzdžiui, kad trečiadienį į žemę atsitrenks meteoritas.
3. Pasaulį išgelbėsianti naujiena
Kita melagingų naujienų rūšis, priešinga katastrofą žadančioms, yra naujienos apie pasaulį gelbstinčius, visas ligas gydančius ir kitokias nelaimes naikinančius atradimus ir išradimus. „Valgyk tai kasdien ir daugiau niekada nebesirgsi“, „Uždėkite ant krūtinės svogūną – gailėsitės to nepadarę anksčiau“, „Sklerozę gydantis vaistas, kurį galima rasti kiekvienuose namuose“ – tokie lengvi metodai natūraliai kelia įtarimų. Tačiau yra ir subtilesnių tekstų, skelbiančių apie išradimus, kurie sustabdys klimato atšilimą, visus išgydys nuo vėžio ir daugiau niekas nebepatirs insulto.
4. Šališka naujiena
Žmogus yra linkęs skaityti tokius straipsnius, kurie patvirtina jo įsitikinimus, ir ignoruoti tuos, kurie jiems prieštarauja. Todėl tam tikrai žmonių grupei su tam tikrais įsitikinimais pateikus jų įsitikinimus patvirtinančią informaciją, jie dar labiau tikės tuo, kuo iki šiol tikėjo. Tokių naujienų ypač padaugėja prieš rinkimus.
5. Nepatikima svetainė
Internete kiekvienas gali skleisti savo tiesą, todėl pirmiausia reikėtų įsitikinti naujieną publikuojančios svetainės patikimumu. Atkreipkite dėmesį į svetainės adresą. Melagingų naujienų puslapiai gali turėti keistus URL adresus, pavyzdžiui, tiesa-lt.ucoz.net, arba tokius, kurie imituoja patikimų portalų adresus.
Peržiūrėkite kitas puslapyje skelbiamas naujienas. Jeigu svetainėje daug straipsnių apie seksą ir žvaigždes, apie tai, kad kasdien valgydamas bananus išvengsi vėžio, daug nuotraukų su nenormaliomis kūno dalimis ir pusnuogėmis moterimis, greičiausiai svetainė nepatikima.
Dar vienas signalas – „Apie mus“ skiltis. Patikimi portalai paprastai pateikia aiškią informaciją apie save, nurodo konkrečius už skelbiamą turinį atsakingus asmenis. Jeigu randate tik lozungus ir tuščią laukelį žinutei išsiųsti, galite įtarti, kad autoriai nenori atskleisti savo tapatybės.
Svetainės išvaizda taip pat daug pasako apie turinį. Solidūs naujienų portalai investuoja į patrauklų ir patogų naudoti dizainą. Jeigu svetainė atrodo lyg iš praeito dešimtmečio ar pagaminta naudojant nemokamą tinklaraščių šabloną, būkite budrūs.
Yra ir tokių svetainių, kurios pačios nurodo, kad publikuoja melagingas istorijas. Vienos tai deklaruoja aiškiai, kitos informuoja mažomis raidėmis svetainės kamputyje.
6. Pasenusi naujiena
Melagingų naujienų kūrėjai kartais pritrūksta fantazijos ar išteklių ir perspausdina kelių metų senumo naujienas kaip naujas.
7. Nepatikimas autorius
Patikrinkite autoriaus patikimumą. Paieškokite kitų šio autoriaus straipsnių, kur jie buvo publikuoti ir ar apskritai buvo. O galbūt autoriaus pavardė išgalvota?
8. Nepatikimi šaltiniai
Melagingos naujienos dažnai remiasi nepatikimais informacijos šaltiniais, todėl derėtų patikrinti ir juos. Gali būti pateiktos ir neegzistuojančios nuorodos arba nurodyti puslapiai, kuriuose tokios informacijos nėra. Jeigu straipsnyje visai nėra nuorodų, greičiausiai tai melagingos naujienos.
9. Abejotinos citatos
Patikimi naujienų portalai pateikia citatas. Peržiūrėkite, kokie asmenys cituojami straipsnyje ir ar apskritai kas nors cituojamas. Emocingų citatų paieškokite internete – jeigu jos tikros, jas bus panaudoję ir kiti naujienų portalai.
10. Abejotinos nuotraukos
Didelė dalis straipsnių iliustruojama nuotraukomis iš viešai prieinamų duomenų bazių. Vis dėlto jei straipsnyje teigiama, kad nuotraukoje būtent tas žmogus, kurio istorija pasakojama, ar būtent tas įvykis, apie kurį kalbama, vertėtų pasitikrinti. Paspauskite dešinį pelės klavišą ant nuotraukos ir jums pasiūlys jos ieškoti. Taip sužinosite, kokiame kontekste ši nuotrauka buvo naudota kitose svetainėse.
11. Naujiena neskelbiama patikimuose portaluose
Galiausiai, jeigu naujiena tikra, ją bus paskelbę ir patikimi naujienų portalai, tokie kaip delfi.lt, 15min.lt ar lrt.lt. Be abejo, reikia patikrinti, kokiais šaltiniais vadovaujasi patikimieji.
